Asm. archyvo nuotr. / Matas Buzelis
Ateina pavasaris – tuoj iš po žiemos miego į gatves ir vėl išriedės šimtai ar tūkstančiai automobilių, šaltąjį metų sezoną praleidusių garažuose. Padidės ir eismo spūstys, triukšmas, didmiesčių miegamųjų rajonų kiemuose ir vėl nebeliks vietos automobiliams statyti.
Aišku, gatvėse pasirodys ir daugiau liaudies kelių ereliais vadinamų vairuotojų. Tačiau jau kuris laikas figūruojanti frazė yra pernelyg subjektyvi, kad ją būtų galima taikyti kiekvienam, sakykime, entuziastingam vairuotojui.
Ką noriu pasakyti? Besibaigianti žiema pažymės ir visų linksmybių gatvėse pabaigą. Jeigu teko vidurnaktį važiuoti miestu esant pūgai ar intensyviai sningant, tikriausiai pastebėjote ne vieną skersai slystantį automobilį. Ir toli gražu ne visais tokiais atvejais slydimas buvo netikėtas. Naktimis į sniegu užklotas gatves išvažiuoja tikrai ne vienas ir ne penki vairavimo mėgėjai. Jiems netrukdo ir tai, kad į darbus kitą dieną teks kibti išmiegojus gerokai mažiau nei 7 ar 8 valandas. Entuziastai tam netgi specialiai ruošiasi – nusiperka pigius automobilius. Svarbiausias kriterijus – galiniai arba visi varantieji ratai. Čia jau priklausomai nuo skonio.
 |
| Ryčio Č. nuotr./Naktiniai pasivažinėjimai žiemą |
Naktiniai pasivažinėjimai – lyg savotiška kultūra. Tiesa, žiemą aplinkai ji dažniausiai būna draugiška – šaltojo metų sezono teikiamais malonumais pasidžiaugti sumanę vairuotojai nekelia daug triukšmo. Dažniausiai automobilių su galiniais arba su visais varančiaisiais ratais vairuotojai net neviršija greičio. Mašina provokacijoms vairu, stabdžiais ar akceleratoriumi pasiduoda gana lengvai. Pavojaus vidury nakties kelti tiesiog nėra kam – nebent pačiam sau. Tokiu metu miesto gatvėse zuja tik keletas taksi automobilių, vienas kitas policijos ekipažas bei adrenalino ieškotojų taip nemėgstami druskos barstytuvai. Jokio intensyvaus eismo, pėsčiųjų – rizikos, tai darant su protu, pavojaus sukelti avarinę situaciją nėra.
Paminėjau ir policiją. Pastebėję gatvėse slystantį automobilį pareigūnai neretai mėgina „pripaišyti“ baudą už chuliganišką vairavimą. Aiškinant jiems apie vairavimo įgūdžių gerinimą, šie pradeda kalbėti apie trasas (turime tik Kačerginės „Nemuno žiedą“), arba automobilių stovėjimo aikšteles – ten, pasak jų, galima „treniruotis, kiek tik širdis geidžia“. Tačiau tokiose vietose entuziastai taip pat negali būti ramūs – buvo ne vienas atvejis, kai pareigūnams nepatiko, kad atokioje, pavyzdžiui, „Vichy“ vandens parko aikštelėje vairavimo įgūdžius bei refleksus gerina jaunimas. Kodėl? Juk niekam tai netrukdo. Galbūt laikas į tai pradėti žiūrėti šiek tiek liberaliau?
Tvarkingo automobilio, slystančio sniegu (ar ledu) skleidžiamas triukšmas yra beveik niekinis – praktiškai toks pats, kaip važiuojant įprastu režimu. Jeigu toje aplinkoje pavojus niekam nekeliamas, kodėl vairuotojas turėtų būti baudžiamas pagal chuliganiško vairavimo punktą? Nuo kada žmogus, ekstremalioje situacijoje gebantis suvaldyti savo automobilį, yra chuliganas? Chuliganas yra tas, kuris kelia chaosą, netinkamai vertina riziką ir į nepatogias situacijas stato kitus eismo dalyvius ar aplinkinius žmones. Negana to, automobiliai, slystantys sniegu, negadina asfalto dangos – bausti tokių vairuotojų tiesiog nėra už ką.
Norint pagerinti vairavimo įgūdžius slidžiame kelyje neužteks perskaityti vien Sobieslavo Zasados „Saugaus greičio“ (knygos apie automobilio valdymą, taisyklingą sėdėjimo poziciją ir t.t.). Teorinės žinios nuo praktinių sugebėjimų skiriasi kaip diena ir naktis. Nepadės ir gerą automobilių valdymo fizikos variklį turintys kompiuteriniai žaidimai, tačiau teorinį žinių bagažą jie tikrai suteiks. Jie gali padėti suprasti, ką ir kada reikia daryti, tačiau visa tai teks kartoti praktikoje. Taigi, jaunimas, siekiantis tiek smagiau pasivažinėti, tiek patobulinti savo įgūdžius, renkasi pigiausią variantą – gatvę vidurnaktį.
 |
| Asm. archyvo nuotr./Naktiniai pasivažinėjimai žiemą |
Esame girdėję, kad per artimiausius kelerius metus Lietuvoje atsiras vairavimo įgūdžių tobulinimo centrai, tačiau žmonės tokių vietų, kurios būtų skirtos pasivažinėjimui, laukia jau ne vienerius metus. Kačerginės trasa – geras pasirinkimas, tačiau norintiems susipažinti su pagrindais – galbūt ne toks tinkamas. Nemuno žiedo trasoje vietos yra išties daug, tačiau posūkiai pernelyg greiti. Žiemą slydimo riba pasiekiama gerokai anksčiau, bet „Ąžuolas“, „Šakiai“ ar „Makuškė“ patirties stokojančiam vairuotojui gali pasirodyti bauginančiai.
Trasų trūkumas pasireiškia ir stebint automobilių sporto varžybas, įvairius renginius. Kalbu ne vien apie visokiausius „Drift“ šou, pažiūrėkite į „etalonines“ 1000 km lenktynes Palangos greitkelyje. Daugybė neišnaudotų galimybių žlugo kariniame Ruklos oro uoste. Ilgas bei platus pakilimo takas, šalia kurio yra ir plati aikštelė, galėtų būti puiki vieta pasivažinėjimams, greituminio slalomo varžyboms, ar kitiems panašaus pobūdžio renginiams, tačiau sargai ten atvykusį jaunimą veja lauk. Jie tvirtina, kad nekultūringi vairuotojai prišiukšlina, pridaužo stiklų. O kur sprendimas? Uždėti plytą ant įvažiavimo į pakilimo taką – kažin ar gera idėja. Šiuo atveju trūksta kontrolės, kolektyvo, kuris imtų mokestį už apsilankymą oro uoste bei kelis kartus per pasivažinėjimams skirtas dienas apžiūrėtų trasą. Galbūt kažkam tai pasirodys padori verslo niša?
Juk kartą per savaitę nustatytu laiku galėtų būti organizuojamas pasivažinėjimas tokioje vietoje. Čia atvažiavę ir susimokėję po (sakykime) 50 litų už leidimą valandai naudotis plačiu pakilimo taku sportiško vairavimo mėgėjai ar vairuotojai, siekiantys patobulinti savo įgūdžius, galėtų šėlti, nevarydami migrenos miegamųjų rajonų gyventojams ir neužsitraukdami kelių policijos pareigūnų nemalonės.
Liaudyje dažnai sakoma, kad uždraustas vaisius bus vis tiek skanesnis. Žinoma, atsiras daugybė tokių, kurie miesto gatvių neiškeis į trasas, aikšteles ar bet kokias vietas, kur jų elgesio neribos griežtos Kelių eismo taisyklės. Tačiau pasiūlymai atvykti patobulinti vairavimo įgūdžių saugioje aplinkoje tikrai sulauktų teigiamų atsiliepimų. Ypač – atėjus pavasariui, kada ant sauso ar net šlapio asfalto dangos automobilių valdymo ribos nusikelia į aukštesnę pakopą – siekiant surasti sukibimo ribą ant tokios dangos reikia važiuoti gerokai didesniu greičiu nei žiemą.
 |
| Ryčio Č. nuotr./Naktiniai pasivažinėjimai žiemą |
